Šlyninkoje – įspūdinga Užgavėnių šventė

Gražina ZOLOTUCHINA

Nors ir be sniego, ir be tradicinio „bobslėjaus“, tačiau išradingai, labai įdomiai praėjo savita ir žaisminga žiemos palydų šventė prie senojo, jau į trečią šimtmetį įkopusio Šlyninkos vandens malūno. Čia Užgavėnės – tai džiaugsmo, juoko, linksmumo, atsipalaidavimo diena. Tai juk savotiškas liaudies teatras, kuriame kiekvienas šventės dalyvis turi puikią progą kuo originaliau, įdomiau pasireikšti, nes jos organizatoriai kasmet vis ką nors naujo sugalvoja, kad apsilankiusiems malūno prieigose nebūtų nuobodu.

Mūsų senoliai sakydavę, kad jei Užgavėnių nešvęsi, tai tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos, todėl geriau nerizikuoti – gerai užsigavėti ir bėdų neturėti! Gal todėl nuo pat ryto blynų kepti atskubėjo Antalieptės komanda su seniūnu Arvidu Sauliumi priešaky, moterys iš Visagino, Šlyninkos malūno gaspadinės, Dalia iš Štadvilių, už ačiū blynų ir šiupinio nedalijusi, davusi tik mįslę įminusiems ar ant skalbinių lentos pagrojusiems.

Link malūno skubėjo ne tik zarasiškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai, bet rajono bendruomenių aktyvistai, Lieptų ir Senolių kaimų (Antalieptė ir Vajasiškis) atstovai, svečiai iš Anykščių, Kupiškio, Molėtų, Utenos – dideli ir maži, sotūs ir alkani (pastarųjų buvo daugiausia – kas gi nežino čia kepamų blynų skonio!), kaukėti ir skarmalėti, surūgę ir išsišiepę…

Pirmiausia, visus gausiai susirinkusius į šventę nustebino ligi šiol toks nematytas-neregėtas Lašininio abejingumas viskam, kas aplinkui vyksta – drybsojo kaip pelų maišas ant scenos ir bent kiek sujudėjo tik aplink jį šokusioms raganaitėms (Jurgitos Mikutavičienės šokėjų kolektyvas)gerai įsišėlus. Gal todėl šventės pabaigoje jis buvo be jokio gailesčio paleistas pasroviui… O štai Gavėno gudresnio būta – užsikeberiojo kuo aukščiau ir akis išpūtęs dairėsi aplinkui. Girdėjau ir šiandien ten besėdįs ir varnas baidąs…

Šventės „dirigentai“ Rima Vitaitė ir Arvydas Veikšra netruko paskelbt liaudies teismo pradžią, suteikdami žodį visuomeniniams kaltintojams. O kaltinama buvo mūsų kraštus aplenkusi, puraus sniego patalų pagailėjusi ir kartu su Lašininiu nežmoniškai aptingusi žiema. Kaip mat teisėjai apklausė visokio plauko liudininkus – ubagus ir čigonus, kurie nuo šiltos žiemos padarinių visai nenukentėjo.

Liaudies išrinkti teisėjai Maušelis su Jokšeliu liudininkų klausėsi, galvas kraipė, nebežino, kaip čia tą žiemą teisti, todėl po pertraukėlės vėl kvietė liudininkus – visus kromelninkus ir žydelius, kurie kaip mat puolė dejuoti, kad jų silkės kur kas greičiau susmirdo – pabandyk dabar jas be nuostolių parduoti!.. Žiemai ir Lašininiui jie reikalavo griežtos bausmės ir išsiaiškinti, kas gi taip sujaukė visą gamtos ritmą. Pasirodo, nagus prie tokios nelauktos klimato kaitos prikišo tai šen, tai ten rajone apsigyvenę raganos, tądien išdrįsusios sulėkti į padorių žmonių šventę ir pasirodyti visam gražume. Antalieptės raganos atlėkė ne vienos – su raganiumi ir maža raganaite, Vajasiškio pulkas atskrido ant ypatingų slidžių, kelios miltuotos išlindo iš tamsiausių malūno kampų, girdėjau, kad jų buvo iš klampių pelkių ir gūdžių miškų… Reikia pasakyti, kad visos jos nerimo savo kailyje, visaip stengėsi įtikti, patikti, suvilioti, apžavėti ar bent kartu nusifotografuoti. Būtų nebūtų dalykų pripasakojo, žolelių, o gal šaknelių arbatą virė, visus vaišino ir šoko, šoko…

Kokios gi Užgavėnės be bičių kubile? Pilnas kubilas jų prisirinko, kad dūzgia, kad laukia, kad kas nors pavėžintų per laukus. Kas pavėžins, kai rogių kelio nėra? Tai neapsikentę nuo to zvimbimo čigonai apliejo bites vandeniu. Kur buvęs nebuvęs malūnininkas su šluotražiu visus pašlakstė, kad nesnaustų, o žaistų, kartu su Kultūros centro ansambliu „Seluona“ dainuotų, su muzikantais patrepsėtų…

Kokios gi Užgavėnės be tradicinių blynų valgymo varžybų?! Šiemet ir šios varžytuvės buvo kitokios nei ankstesniais metais. Dalyviai susėdo už stalo, gavo po tris viena ant kitos sudėtas vienkartines lėkštutes, o tose lėkštutėse rado po ploną blyną, kurį reikėjo suvalgyti naudojantis peiliu ir šakute, pavilgant į tris skirtingus padažus. Geriausiu blynų valgytoju buvo pripažintas Viktoras iš Baibių, kuriam ir teko garbė įvykdyti teismo nuosprendį – kartu su kitais blynų valgytojais nunešti nuo scenos taip ir neatsipeipeliojusį Lašininį ir įmesti į sraunius Nikajos vandenis. Nebuvo žiemos, nebereikia nė jo!..

KOVO 1 DIENĄ 12.00 VAL.

PRIE ŠLYNINKOS VANDENS MALŪNO

UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖ

,,ŠOKSIM TRYPSIM – ŽIEMĄ IŠVARYSIM!“

Kviečiami ir laukiami visi visi – pasirėdę persirengėlių kaukėmis, važiuoti, pėsti ar raiti, Užgavėnių nuotaika nešini.

ŠĖLIONĖS:

• Persirengėlių dainos, šokiai ir žaidimų šėlsmas – kad metai būtų turtingi!
• Įspūdingas raganų šou – ir tarp jų būna gražių!
• Užgavėnių valgių ragavimas – nuotaikingai pasirėdę bus skaniai pagirdyti, riebiai ir sočiai pamaitinti!
• Smagios atrakcijos išradingiems ir raumeningiems – kad save parodyti ir kitus pamatyti!
• Blynų valgymo varžybos – kas pilvai būtų kaip būgnai!
• Lašininio ir Kanapinio kova – laimėti ir žiemą išvyti iš kiemo!
• Užgavėnių laužas, sūpynės ir Gavėno skandinimas – užsigavėsi – bėdų neturėsi!

DALYVAUJA:
Bendruomenė ,,Šlyninkos vandens malūnas“, Zarasų rajono savivaldybės Kultūros centras, asociacija ,,Bendruomenių renginiai“, Štadvilių bendruomenė, Zarasų rajono teminiai kaimai (Antalieptės ,,Lieptų kaimas“, Vajasiškio ,,Senolių kaimas“), Zarasų rajono bendruomenės, tautodailės meistrai, svečiai iš visų pasviečių.

Bendruomenė ,,Šlyninkos vandens malūnas“

Zarasų rajono savivaldybės Kultūros centras

Kviečiame į Užgavėnių kaukių gaminimo dirbtuves

Bendruomenė ,,Šlyninkos vandens malūnas“ kviečia zarasiškius, rajono bendruomenių narius – vaikus ir suaugusiuosius – ruoštis Užgavėnėms bei išmokti pasigaminti kaukes. Vyksiančių edukacinių užsiėmimų metu ,,Pasigamink Užgavėnių kaukę“ bus galima išbandyti papjė mašė techniką bei susipažinti su Užgavėnių tradicijomis.

Senovės išmintis byloja, kad jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi. O kaip gi švęsi be išskirtinio šventės atributo – kaukės. Ją pasigaminti reikia taip, kad nebūtum pažintas bei atitiktum pasirinkto personažo charakterį. Senovėje kaukės buvo gaminamos iš medžio, žievių, seno kailio, vėliau – ir iš popieriaus. Šiandien išpopuliarėjo papjė mašė technika, kuria galima sukurti tradicinių Užgavėnių personažų – žydo, čigono, ubago, daktaro, velnio, raganos, ožio, meškos ir kt. kaukes.

Bendruomenėje ,,Šlyninkos vandens malūnas“ tęstiniai užsiėmimai vyks: vasario 9 (sekmadienis), 15 (šeštadienis) ir 22 dienomis (šeštadienis) nuo 11.00 val.

Edukacinių užsiėmimų metu dalyviai papjė mašė technika pasigamins pasirinkto personažo kaukę. Reikalingomis priemonėmis pasirūpins organizatoriai.

Laukiame Jūsų!