Jau trečiąjį kartą Šlyninkos vandens malūno prieigose nušurmuliavo smagi Užgavėnių šventė. Su pavasariškai švietusia saulute, neįkyriu šaltuku, sniego marška ant laukų ir storu ledu, sukausčiusiu iki pat naujų metų pradžios be poilsio burbuliavusią Nikają. Ne veltui sakoma, kad trečias kartas nemeluoja. Užgavėnių šventė „prisiregistravo“ šioje vietoje ilgiems gyvenimo metams. Sulaukusi apie 700 žmonių – dalyvių ir pažioplinėti atvažiavusių svečių iš Visagino, Ignalinos, Rokiškio, Utenos, Vilniaus, kaimyninio Daugpilio, po vieną iš Sankt Peterburgo ir Vokietijos – ji buvo smagi, soti, įdomi ir patraukli net pačiam skeptiškiausiam ir pasyviausiam… Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet, žmonės traukė malūno link pėsti ir važiuoti. Anoks čia atstumas iš Štadvilių ar nuo sodų! Buvo pėsčiomis atėjusių ir iš Zarasų. O gi važiuotų tiek, kad susivėlinusiems automobilius teko palikti vos ne prie sodų!.. Ant į malūną vedančio kelio visus atvykusius sveikino jaunieji malūno šeimininkai Regina Veselienė ir Stasys Sutkauskis, pasidabinę veltomis originaliomis kepurėmis su atpažinimo ženklais. Tokias mielas ir šiltas kepures jiems padovanojo zarasiškė veltinių meistrė Eglė Vaitkevičienė.

Šiemet nebuvo liūdna Zarasų kultūros centro etnografinio ansamblio „Seluona“ persirengėliams. Šis kolektyvas turėjo rimtų konkurentų, taip pat mokėjusių linksminti ir linksmintis. Susidarė solidi kaukėtų žmonių eisena, karts nuo karto apibarstoma saulės šviesoje žibančiu puriu sniegu. Mat į Užgavėnių šventę atlėkė čigonės iš Vajasiškio, įvairiomis kaukėmis pasirūpino Baibių kaimo atstovai, Štadvilių kaimo bendruomenės vaikai pasidabino kelis savaitgalius čia pat, malūne, gamintomis kaukėmis. O ir kai kurie svečiai susiprato deramai pasipuošti. Maža to, tą buvo galima padaryti ir šeimininkų parūpintoje erdvioje palapinėje ant kalniuko. Skambant trankiai liaudiškai muzikai, prie malūno durų tokią margą ir įdomią eiseną pasitiko „Seluonos“ vadovė Rimutė Vitaitė, visą popietę linksminusi žmones netikėtomis istorijomis apie žydelius, raginusi šokti ir dainuoti. Sveikinimo žodį tarusi šių valdų šeimininkė gausiai į Užgavėnių šventę susirinkusius kvietė dalyvauti visuose atrakcionuose, skanauti blynų ir šiupinio, rinkti „varneles“ ir tapti visokiausių prizų laimėtojais. Kaip pernai, taip ir šiemet, šio malūno prieigose veikė „Kromelis“, kur savo gaminiais prekiavo Didžiadvario kaimo bendruomenė „Bubilas“, „Dusetėlė nuo Sartų“, darbščių senjorų klubas, floristinėmis puokštėmis – Marytė Dorogina, o karšta duona už pusę kainos, bandelėmis ir dar kitokiais gardėsiais – malūnininko pameistriukai.

Šventės kulminacija – Gavėno skrydis su malūnininku nuo kalniuko į eketę. Nenusigąskite, po ledu buvo pakištas tik Gavėnas, o malūnininkas vėl prie girnų… Džiaugiasi žmonių pagalba žiemą pavaręs, Stasinių laukia… Jau trečius metus Užgavėnių dieną Šlyninkos malūno prieigose galima buvo pasivažinėti arkliuko traukiamose rogėse, pajodinėti poniu, su vėjeliu nulėkti bobslėjaus trasa, pasisupti, pasišokti ir sočiai prisikirsti sočių blynų, užsigeriant žolelių arbata su medumi, gilių kava ir kitokiais karštais gėrimais. Svarbiausia – nežiopsoti ir pačiam linksmam būti! O visokiem paniurėliam į tokią šventę nereikia nė kojos kelti!

Gražina ZOLOTUCHINA „ZARASŲ KRAŠTAS“